Kaip atpratinti šunį graužti baldus?

Kaip atpratinti šunį graužti baldus, kai namuose jau nukentėjo stalo koja, pagalvė ar nauji batai?

Pirmiausia svarbu suprasti, kad šuo taip elgiasi ne iš keršto. Dažniausiai jis graužia dėl dantų keitimosi, nuobodulio, nerimo, susikaupusios energijos arba todėl, kad dar nežino, kuriuos daiktus liesti galima.

Tačiau šunys baldų negraužia norėdami atkeršyti, supykdyti šeimininką ar parodyti, kas namuose vadovauja. Dažniausiai už tokio elgesio slypi visai kita priežastis: dantų keitimasis, nuobodulys, nerimas, energijos perteklius arba paprasčiausiai tai, kad šuo dar nežino, kuriuos daiktus galima graužti.

Norint suprasti, kaip atpratinti šunį graužti baldus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi.

Graužimas šuniui yra natūralus elgesys

Šunys pasaulį tyrinėja ne tik nosimi, bet ir burna. Tai ypač būdinga šuniukams. Jie ragauja žaislus, kilimo kraštus, batus, kėdžių kojas ir praktiškai viską, ką gali pasiekti.

Graužimas šuniui padeda:

• pažinti aplinką;
• sumažinti įtampą;
• nusiraminti;
• išlieti susikaupusią energiją;
• palengvinti dantenų niežėjimą keičiantis dantims;
• užsiimti, kai šalia nėra žmogaus.

Todėl mūsų tikslas nėra visiškai uždrausti šuniui graužti. Turime išmokyti jį pasirinkti tam skirtus žaislus ir kramtalus, o ne baldus ar šeimininko daiktus.

Kodėl šuo graužia baldus?

Šuniukui keičiasi dantys

Maždaug nuo trijų ar keturių mėnesių šuniukams pradeda keistis pieniniai dantys. Dantenos tampa jautrios, jas niežti, todėl mažylis ieško daiktų, kuriuos galėtų stipriai sukąsti.

Kieta stalo koja šuniukui gali pasirodyti daug įdomesnė už paprastą minkštą žaislą. Todėl šiuo laikotarpiu namuose turi būti keli skirtingo kietumo ir paviršiaus žaislai.

Dantų keitimosi laikotarpis praeina, tačiau per tą laiką susiformavęs įprotis gali likti. Dėl to nuo pirmųjų dienų svarbu parodyti šuniukui, ką graužti leidžiama.

Šuniui nuobodu

Labradorai yra aktyvūs, smalsūs ir mėgstantys bendrauti šunys. Jeigu šuo ilgai lieka vienas, mažai vaikšto arba negauna protinės veiklos, jis pats susiranda užsiėmimą.

Deja, tas užsiėmimas nebūtinai patiks šeimininkui.

Šuo gali pradėti graužti baldus, plėšyti guolį, nešioti batus, draskyti dėžes ar ieškoti kitų būdų susikaupusiai energijai išlieti.

Kartais šeimininkas sako: „Bet mes juk buvome lauke.“ Vien ramiai apeiti tą patį kvartalą ne visada pakanka. Šuniui reikia ne tik eiti, bet ir uostinėti, tyrinėti aplinką, mokytis bei žaisti.

Trūksta fizinės ir protinės veiklos

Fizinis nuovargis ir protinis nuovargis nėra tas pats. Šuo gali ilgai bėgioti ir vis tiek grįžti namo pasiruošęs naujiems nuotykiams.

Naudingos veiklos gali būti labai paprastos:

• skanėstų paieška žolėje;
• trumpa paklusnumo treniruotė;
• žaislo atnešimas;
• maisto galvosūkiai;
• uostymo kilimėlis;
• naujo pratimo mokymasis;
• ramus pasivaikščiojimas naujoje vietoje.

Dešimt minučių susikaupimo reikalaujančios veiklos kartais šunį nuvargina labiau nei ilgas, bet monotoniškas pasivaikščiojimas.

Šuo nerimauja likęs vienas

Jeigu baldai ar daiktai niokojami tik tada, kai šeimininkas išeina, verta pagalvoti apie nerimą.

Šuo gali graužti durų kraštus, palanges, grindjuostes ar daiktus, kvepiančius šeimininku. Kartu gali pasireikšti lojimas, kaukimas, vaikščiojimas pirmyn ir atgal, gausus seilėtekis arba šlapinimasis namuose.

Tokiu atveju vien paslėpti batus nepakaks. Šunį reikia palaipsniui mokyti ramiai pasilikti vieną. Pradėti reikėtų nuo labai trumpo laiko ir sugrįžti dar prieš šuniui pradedant stipriai nerimauti.

Jeigu problema didelė, verta kreiptis į šunų elgsenos specialistą.

Šuo siekia dėmesio

Kartais šuo greitai supranta, kad užtenka pagriebti batą ir žmogus tuoj pat pradeda jį vytis.

Šuniui tai gali tapti puikiu žaidimu: jis paima daiktą, šeimininkas šaukia, vejasi ir bando atimti. Dėmesys gautas, žaidimas prasidėjo.

Todėl nereikėtų vaikytis šuns po namus. Ramiai pasiūlykite mainus – tinkamą žaislą ar skanėstą. Kai šuo paleidžia paimtą daiktą, pagirkite ir nukreipkite jo dėmesį kitur.

Skauda dantis arba burną

Jeigu suaugęs šuo, anksčiau baldų negraužęs, staiga pradėjo tai daryti, reikėtų apžiūrėti jo burną.

Graužimą gali paskatinti:

• pažeistas ar skilęs dantis;
• dantenų uždegimas;
• burnoje įstrigęs svetimkūnis;
• kitas skausmas ar diskomfortas.

Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Elgesio koregavimas nepadės, jeigu tikroji problema yra skausmas.

Kodėl baldų graužimas gali būti pavojingas?

Apgraužta kėdė nėra tik estetinė problema. Grauždamas netinkamus daiktus šuo gali:

• praryti medžio, plastiko ar audinio gabalą;
• užspringti;
• susižeisti burną;
• nusilaužti dantį;
• patirti žarnyno nepraeinamumą;
• apsinuodyti;
• perkąsti elektros laidą.

Prarijus medžio, plastiko ar audinio gabalą gali išsivystyti žarnyno nepraeinamumas, todėl pastebėjus vėmimą, vangumą ar atsisakymą ėsti reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Ypač svarbu šuniui nepasiekiamoje vietoje laikyti elektros laidus, vaistus, valymo priemones, smulkius vaikų žaislus ir kitus lengvai praryjamus daiktus.

Jeigu įtariate, kad šuo prarijo svetimkūnį, nelaukite, kol „gal pats pasišalins“. Kreipkitės į veterinarijos kliniką.

Kaip atpratinti šunį graužti baldus žingsnis po žingsnio

Pašalinkite pagundas

Kol šuniukas dar mokosi, nepalikite jam lengvai pasiekiamų batų, drabužių, laidų ar kitų vertingų daiktų.

Šuniukas negali suprasti, kad vieną seną batą graužti galima, o naujų šeimininko batų – ne. Jam visi batai yra panašūs.

Todėl senų batų geriau neduoti net kaip žaislo.

Kambarius, kuriuose šuo negali būti prižiūrimas, galima laikinai atskirti varteliais. Taip pat galima įrengti saugią šuniuko erdvę su guoliu, vandeniu ir tinkamais žaislais.

Narvas ar aptvaras neturi būti naudojamas kaip bausmė. Šuo prie jo pratinamas palaipsniui, kad ši vieta jam asocijuotųsi su ramybe ir poilsiu.

Pasiūlykite tinkamų žaislų

Vieno žaislo dažniausiai neužtenka. Geriausia turėti kelis skirtingus žaislus:

• guminius žaislus maistui;
• virvinius žaislus;
• saugius kramtalus;
• įvairios tekstūros žaislus;
• žaislus, kuriuos galima pripildyti pašaru.

Nebūtina visų žaislų laikyti ant grindų vienu metu. Dalį jų paslėpkite ir keiskite kas kelias dienas. Taip seni žaislai vėl tampa įdomūs.

Rinkdamiesi kramtalą atsižvelkite į šuns dydį ir graužimo stiprumą. Žaislas neturi būti toks mažas, kad šuo galėtų jį praryti, ir toks kietas, kad pažeistų dantis.

Norint suprasti, kaip atpratinti šunį graužti baldus, neužtenka vien uždrausti netinkamą elgesį – būtina pasiūlyti saugią ir šuniui įdomią alternatyvą.

Nukreipkite dėmesį, o ne bauskite

Pamatę, kad šuo graužia baldą, ramiai jį sustabdykite ir pasiūlykite leidžiamą žaislą.

Kai šuo pradeda graužti žaislą, pagirkite. Taip jis gauna aiškią informaciją:

„Šito negalima, bet štai ką galima graužti.“

Rėkimas, fizinės bausmės ar šuns barimas praėjus kelioms valandoms po įvykio neveikia. Šuo nesusies dabartinės jūsų reakcijos su anksčiau apgraužta kėde. Jis tik supras, kad grįžęs šeimininkas kartais būna piktas.

Skirkite daugiau kokybiško laiko

Prieš palikdami šunį vieną:

1. Išveskite jį pasivaikščioti.
2. Leiskite ramiai pauostinėti aplinką.
3. Atlikite kelis paprastus pratimus.
4. Grįžę duokite vandens ir laiko nusiraminti.
5. Palikite saugų žaislą su dalimi dienos pašaro.

Svarbu ne tik išvarginti šunį, bet ir išmokyti jį nusiraminti. Nuolat stipriai jaudinamas šuo nebūtinai taps ramesnis – kartais jis tiesiog dar labiau įsiaudrina.

Mokykite komandų „palik“ ir „duok“

Komanda „palik“ padeda sustabdyti šunį dar prieš jam paimant netinkamą daiktą. Komanda „duok“ praverčia tada, kai daiktas jau atsidūrė šuns nasruose.

Mokymas turi vykti ramioje aplinkoje, naudojant skanėstus ir tinkamus žaislus. Nereikėtų plėšti daikto iš burnos jėga, nes šuo gali pradėti bėgti, saugoti radinį arba skubėti jį praryti.

Naudokite tik šunims saugias priemones

Baldams apsaugoti galima naudoti specialiai gyvūnams skirtą kartų purškalą. Prieš purškiant visą paviršių verta išbandyti priemonę mažai matomoje vietoje.

Nenaudokite aitriųjų pipirų, agresyvių valiklių ar kitų dirginančių medžiagų. Jos gali pažeisti šuns nosį, akis, burnos gleivinę arba sukelti apsinuodijimą.

Dažniausios šeimininkų klaidos

Šuo baudžiamas per vėlai

Jeigu grįžę namo randate apgraužtą baldą, šuns bausti nebegalima. Net jei jis atrodo „kaltas“, greičiausiai šuo reaguoja į jūsų balso toną ir kūno kalbą, o ne supranta, dėl kurio konkretaus poelgio pykstate.

Šuniukui suteikiama per daug laisvės

Dviejų ar trijų mėnesių šuniuko nereikėtų palikti vieno visame name. Tai panašu į mažo vaiko palikimą kambaryje su atviromis spintelėmis ir tikėjimąsi, kad jis nieko nepalies.

Laisvė suteikiama palaipsniui, kai šuniukas išmoksta namų taisykles.

Tikimasi labai greito rezultato

Įprotis neatsirado per vieną dieną, todėl ir neišnyks per vieną vakarą.

Jeigu šuo kelias savaites ar mėnesius galėjo graužti baldus, elgesio pakeitimui taip pat reikės laiko. Svarbiausia – visų šeimos narių nuoseklumas.

Jeigu vienas žmogus šuniui leidžia žaisti su kojinėmis, o kitas dėl to pyksta, šuniui taisyklės tampa visiškai neaiškios.

Mokantis, kaip atpratinti šunį graužti baldus, svarbiausia šuns nebausti praėjus ilgam laikui po įvykio.

Kada kreiptis pagalbos?

Pasitarkite su veterinarijos gydytoju arba šunų elgsenos specialistu, jeigu:

• suaugęs šuo pradėjo graužti daiktus staiga;
• įtariate dantų ar burnos skausmą;
• šuo ryja nevalgomus daiktus;
• elgesys kartojasi nepaisant pakankamos veiklos;
• šuo stipriai nerimauja likęs vienas;
• kartu pasireiškia kaukimas, lojimas ar savęs žalojimas;
• šuo saugo paimtus daiktus ir urzgia;
• problema kelia pavojų šuns sveikatai.

Kantrybė duoda geriausią rezultatą

Šuo, kuris graužia baldus, nėra blogas ar kerštingas. Jis paprasčiausiai tenkina tam tikrą poreikį arba dar nežino, kokio elgesio iš jo tikimės.

Pasirūpinkite pakankama fizine ir protine veikla, pasiūlykite saugių žaislų, pašalinkite pavojingus daiktus ir nuosekliai nukreipkite šunį nuo baldų prie leidžiamų kramtalų.

O svarbiausia – būkite kantrūs. Šuniuko auginimas kartais primena gyvenimą su mažu keturkoju interjero dizaineriu. Jo skonis gali būti abejotinas, bet tinkamai mokomas jis gana greitai supranta, kad stalo kojos nėra skirtos ragauti.

Taigi, kaip atpratinti šunį graužti baldus? Pirmiausia išsiaiškinkite priežastį, pasirūpinkite tinkama veikla ir nuosekliai nukreipkite šunį prie leidžiamų žaislų.