Labradoro retriverių veislės standartas

BENDRAS VAIZDAS IR TEMPERAMENTAS

Labradoro retriverių veislės standartas: bendras vaizdas ir temperamentas

Labradoro retriverių veislės standartas nusako šį šunį kaip tvirtai sudėtą, vidutinio dydžio, energingą ir darbštų šunį. Labradoro retriveris turi atletišką kūną, trumpą ir stiprų juosmenį. Krūtinė – plati ir gili, apvalūs šonkauliai. Nepaisant stambaus sudėjimo, šuo juda lengvai, laisvai ir energingai. Tokia kūno sandara bei sveikata leidžia labradorui retriveriui dirbti ilgai – tiek laukuose, tiek pelkėtose vietovėse, atnešant sumedžiotus paukščius bet kokiomis sąlygomis.

Labradoro retriverių veislės standartas taip pat apima šuns charakterį. Pagal temperamentą tai idealus šuo-kompanionas, dažnai naudojamas terapiniam darbui. Labradoro retriveris buvo išveistas medžioklei, todėl pasižymi puikiais fiziniais duomenimis, protu ir stipriu noru dirbti. Jo temperamentas yra stabilus, todėl retriveriai puikiai tinka įvairioms darbo sritims.

Nuo kitų veislių labradoras skiriasi savo unikaliu, trumpu ir prigludusiu kailiu su tankia povilne, kuri saugo nuo blogo oro. Taip pat išskirtinė yra jo „ūdros“ uodega – trumpa, stora, apaugusi tankiu kailiu.

Labradorų žvilgsnis draugiškas, išreiškiantis gerą būdą ir ramybę. Jis paklusnus, sumanus, neagresyvus, nebailus – šios savybės privalomos pagal labradoro retriverių veislės standartą. Šuo neturi būti per aukštas ar lengvas, taip pat negali būti grubus ar nerangus – svarbiausia tvirtumas ir harmonija.
Nors iš pažiūros tai ramūs, santūrūs šunys, prireikus jie tampa energingi, aktyvūs ir be galo ištvermingi. Jie dievina vandenį, lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų ir yra ištikimi šeimos nariai. Labradoro retriverio charakteris – ypatingas: bendraujantis, paklusnus, norintis įtikti ir padėti. Jis visada nori būti naudingu, bet niekada nerodo agresijos žmonėms ar kitiems gyvūnams.

Veislės trūkumai pagal standartą: agresyvumas, bailumas, pernelyg lengvas sudėjimas, grubumas, nervingumas.

ŪGIS IR SVORIS

Idealus ūgis ties ketera:
patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg),
kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg).
Kaip išmatuoti šuns ūgį

GALVA

Galva gana didelė, tačiau proporcinga kūnui, pageidautina be nuokarų, kitaip dar vadinama „sausa”. Suaugusių šunų pakaušio gumburas nesmarkiai išreikštas. Kaukolė plati, tačiau ne grubi, su ryškiai išreikštu perėjimu nuo kaktos iki snukio – specialistu tarpe vadinamu „stopu”. Kaktos ir snukio linijos lygiagrečios, galvos ilgis nuo pakaušio gumburo iki „stopo” beveik lygus snukio ilgiui. Skruostikauliai neryškūs. Antakiai truputi iššokę, tai paryškina perėjimą nuo nosies iki kaktos. Snukis platus ir gilus, pakankamai trumpas, proporcingas kaukolei. Viršutinė lūpa prigludusi, gerai dengia apatinį žandikaulį. Žandikauliai stambūs. Snukis iš šono šiek tiek primena stačiakampį.

Trūkumai: neproporcinga kūnui galva, ryškūs skruostikauliai, siaurai, smailas snukis, labai mėsingos lūpos, raukšlėtas snukis, neryškus perėjimas nuo kaktos iki snukio, neproporcingų linijų galva.

NOSIS

Nosis plati, su gerai išsivysčiusiomis šnervėmis. Juodų ir gelsvų labradorų nosis turi būti juodos spalvos. Šokolado spalvos šunų nosis – ruda. Gelsvų labradorų nosies pigmentacija gali šiek tiek pakisti žiemą, taip pat kalių rujos ar nėštumo metu – šiuo metu nosis gali pašviesėti. Tai vadinama „žiemos nosimi“, tačiau svarbu, kad vis tiek išliktų juodas apvadas apie nosies pagrindą.

Kartais gelsvi šuniukai gimsta be pigmentacijos – tai vadinamasis bbee genotipas (gelsvas su ruda pigmentacija), tokiu atveju nosis būna rožinė, nėra juodo apvado ne tik apie nosį, bet ir aplink akis. Tokia spalva yra nepageidaujama veisimui, tačiau tai visiškai netrukdo šuniukui gyventi pilnavertį gyvenimą. Amerikoje tokie šuniukai brokuojami. Norint išvengti nepageidaujamos pigmentacijos (pvz., rožinės nosies ir be apvadų aplink akis) svarbu ištirti abiejų tėvų genotipą naudojant genetinius testus, ypač B ir E lokusų mutacijų buvimui nustatyti. Vengti kergti du nešėjus recesyvinio rudos spalvos geno (b) ir spalvos slopinimo geno e, jei nežinomas jų genotipas. Nerekomenduojama kergti gelsvos ir šokolado spalvos šunų, jei nėra žinoma jų genetinė sudėtis, nes tai padidina riziką susilaukti bbee genotipo šuniukų.

Trūkumai: netiesi nosies nugarėlė – nuleista arba per daug riesta, labai silpna pigmentacija.

DANTYS

Dantys ir žandikauliai tvirti, sukandimas žirklinis. Pageidautina, kad būtų visi 42 dantys, bet kokie FCI standartai neapibrėžti dantų formulės, kaip tik tie, kurie nusakomi, kai sukandimas – žirklinis, privalomi turimi po 6 kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, taip pat 4 iltis. Bet kergiant šunis, neturinčius visų reikiamų dantų, patartina partnerį parinkti su visais dantimis.

Trūkumai: perkandimas ar neprikandimas.

AUSYS

Vidutinio dydžio (ištemptos į priekį pasiekia vidinį akies kampą), gana sunkios, prigludusios prie galvos, esti šiek tiek aukščiau akių linijos.

Trūkumai: per didelės, ilgos, lengvos, per žemai nusvirusios.

AKYS

Draugiškas, malonus žvilgsnis atspindi puikų charakterį, protą ir energiją. Vidutinio dydžio, plačios, trikampės formos, neiššokusios ir neužkritusios. Tamsiai rudos arba riešuto spalvos akis turi juodi ir geltoni šunys, rudos arba riešuto spalvos akys būtingos šokolado spalvos šunims. Juodų ir geltonų šunų vokų kraštai turi būti juodi, šokolado spalvos šunų – rudi.

Trūkumai: juodos arba geltonos spalvos akys suteikia šuniui piktą žvilgsnį, todėl nepageidaujamos; akių apvadai be pigmentacijos. Mažos, migdolo formos, arti viena kitos akys, apvalios arba iššokusios – netipiškos šiai veislei.

KAKLAS

Kaklas turi būti vidutinio ilgio, sausas, raumeningas, be nuokarų, tiesus, horizontaliai turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą, kad šuo galėtų lengvai pakelti ir atnešti sumedžiotą grobį.

Trūkumai: trumpas, su nuokara kaklas.

KŪNAS

Nugara tvirta ir plati. Viršutinė linija stovint ar judant tiesi nuo keteros iki kryžiaus. Ketera ryški. Juosmuo trumpas, platus, tvirtas, tačiau neturi sudaryti kvadratinio šuns įspūdžio, nes labradoras yra šiek tiek stačiakampio kūno formos. Krūtinė plati, su gerai išlenktais šonkauliais, gili, siekianti alkūnės sąnarį. Pilvas nestipriai įtrauktas, todėl apatinė kūno linija beveik tiesi.

Trūkumai: siaura, negili krūtinė, taip pat per daug plati, statinės formos krūtinė, kuri trukdo taisyklingai ir laisvai judėti; iškeltas juosmuo, įlinkusi nugaros linija, per žemai išaugusi uodega, per daug ilgas juosmuo, sudarantis ilgo šuns įspūdį, taip pat per daug trumpas kūnas.

A. Taisyklingas, vidutinio ilgio juosmuo, gerai išreikšta ketera. Puikus priekinis kampas, geros galinės kojos.

B. Netaisyklingas, labai trumpas, iškilus juosmuo, įlinkusi nugara, per žemai išaugusi uodega, kvadrato formos šuo.

UODEGA

Uodega yra viena iš išskirtinių labradoro bruožų, būdingų tik šiai veislei. Uodega stora prie pagrindo ir palaipsniui siaurėjanti prie galo. Vidutinio ilgio, siekianti kulno sąnarį. Per visą ilgį uodega padengta tipiškais labradorui trumpais, prigludusiais, tankiais plaukais ir atrodo apvali kaip ūdros. Uodega ramybės būsenoje arba judant pratęsia nugaros liniją, tai yra nekeliama aukščiau nugaros linijos. Šuns uodega gali būti „linksmai” pakelta, bet neužriesta virš nugaros. Uodega užbaigia bendrą harmoningai sudėto labradoro išvaizdą, sudarydama vientisą liniją nuo keteros iki uodegos galiuko.

Trūkumai: per trumpa arba per ilga, plona uodega, užriesta virš nugaros, kardo formos uodega.

A. Taisyklinga, trumpa, stora ties pagrindu, tiesi, šuniui judant nešama žemai.

B. Netaisyklinga, riesta į viršų. C. „Linksma“ uodega nėra trūkumas.

PRIEKINĖS GALŪNĖS

Priekinės galūnės tiesios, tvirtos, kaulingos. Ilgis yra maždaug lygus pusei šuns ūgio ties ketera. Mentės yra nukreiptos atgal, ilgos, su petikauliu sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, garantuojantį priekinių galūnių judesių laisvumą, su geru išmetimu į priekį. Priekinės galūnės statmenos žemei, alkūnės gerai prigludusios prie kūno. Riešai tvirti, šiek tiek nuolaidūs, nepageidaujama, kad būtų visiškai statūs, tai yra sudarytų 90 laipsnių kampą su žeme.

Trūkumai: Mentės ir petikaulio kampas ne 90 laipsnių, trumpas petikaulis, „laisvos” alkūnės, netiesios, plonos kojos, silpni riešai.

A. Taisyklingos, tiesios, lygiagrečios.
B. Netaisyklingos, siaurai statomos, per riešo sąnarius pasuktos į išorę.
C. Netaisyklingos, prie kūno nepriglaustos alkūnės, per riešo sąnarius sukamos į vidų.

D. Idealus priekinis kampas.
E. Geras priekinis kampas, tipiškas labradoro retriverių veislė.
F. Priekinis kampas bukas, mentė trumpa, galėtų būti ilgesnis petikaulis.

GALINĖS GALŪNĖS

Galinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, leidžia optimaliai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas šuniui judant. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni, lygiagretūs. Kai šuo stovi, galinės kojos turi būti pastatytos šiek tiek atgal.

Trūkumai: suartėję kulno sąnariai, strėnos neraumeningos, tiesūs arbaper smarkiai išreikšti užpakaliniai kampai, per ilgas šlaunikaulis, neteisingas slėsnų pastatymas, sąlygojantis netaisyklingą ir neproduktyvų bėgimą.

A. Taisyklingas galinis kampas.
B. Netaisyklingas, per stipriai išreikštas kelio sąnarys.
C. Netaisyklingas, bukas šlaunikaulio ir blauzdikaulio susikirtimo kampas.

LETENOS

Letenos tvirtos ir kompaktiškos, su suspaustais pirštais ir gerai išsivysčiusiomis pagalvėlėmis.

Trūkumai: nesuspaustos, ilgais pirštais, išskėstos letenos.

A. Taisyklinga letena, pirštai suspausti, „katės“ letena. Riešas truputį pasviręs.

B. Netaisyklinga letena, pirštai išskėsti, ilgi pirštakauliai, „minkštas riešas“.

KAILIS

Labradoro retriverio kailis yra būdingas tik šiai veislei. Jis yra trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus. Poplaukis minkštas, labai tankus, saugantis nuo blogo oro ir vandens. Ant nugaros leidžiama truputį banguota plaukų juosta. Pabraukus prieš plauką, kailis vėl grįš į pradinę dalį.

Trūkumai: banguoti, minkšti, švelnūs plaukai, poplaukio nebuvimas, nuplikimas.

SPALVA

Labradoro retriveris gali būti visiškai juodos, gelsvos ar šokolado spalvos. Leidžiama nedidelė balta dėmė ant krūtinės. Gelsva spalva gali būti nuo kreminės iki intensyviai geltonos spalvos. Vasarą juodi šunys dažnai paruduoja, todėl juos reikia saugoti nuo saulės, kuri nudegina spalvą. Balti plaukai atsiranda su amžiumi. Visai kas kita margas šuns kailio atspalvis.
Diskvalifikacija: bet kokia kita spalva, nei nurodyta standarte.

JUDESYS

Taisyklingi judesiai gali būti tik gerai sudėto šuns. Visi, kad ir nedideli trūkumai išryškėja pradėjus šuniui judėti. Judant risčia judesiai laisvi be jokių pastangų, alkūnės gerai prigludusios prie kūno, žingsnis platus ir lengvas. Galūnės turi judėti paeiliui, tvirtai į priekį, viena linija. Žiūrint iš nugaros galinės kojos turi judėti paraleliai viena kitai, vienoje linijoje su priekinėmis.

Trūkumai: trumpas žingsnis, aukštai iškeliami priekinių kojų riešai, tai rodo, kad netaisyklingai pastatyta mentė. Trumpi, „tiesūs” galinių kojų judesiai rodo, kad netaisyklingas šlaunikaulio ir blauzdikaulio kampas.

A. Netaisyklingas judesys, labai trumpas žingsnis.

B. Netaisyklingas judesys, per siaurai statomos galines kojos.
C. Netaisyklingas judesys, kulno sąnariai sukami į vidų.

D. Netaisyklingas priekinių kojų judesys – alkūnės „laisvos“.
E. Netaisyklingas judesys, priekines kojos statomos per plačiai, nelenkiamos per riešus.

DISKVALIFIKACINĖS YDOS

1. Ūgio neatitikimas pagal standartą.
2. Kupiūruota uodega ar kitaip pakeistas jos ilgis. Dirbtinai pakeistas uodegos pastatymas. „Laužta”, netiesi uodega.
3. Bet kokia kitokia spalva ir spalvų gama, išskyrus juodą, geltoną arba šokolado spalvą, kurios aprašytos standarte.
4. Ne žirklinis sukandimas.
5. Šunys neturintys dviejų, gerai išsivysčiusių sėklidžių.
6. Agresija, stipriai išreikštas bailumas.